Odinis kabo švarkelis
tarp šukuotos vilnos
ir nailono žvilgesio.
Išblukus, pilkrudė oda
Numarginta atminties
Dėmėm ir rėžiais.
Dangaus mėlynumas Atėnuos
Balti pastatai. Tolumoje
tviskanti jūra. Siauros
turgaus gatvės. Plinkantis
prekeivis sako, kad švarkas vokiškas
ir ugnimi įrodo jo vertę.
Ir visgi oda bijo vandens.
Netvarus švarkelis. Kietas ir
jautrus. Moters svajonių vyras.
Jį nupirko mano eksžmona.
Išlinki, plieskiančio šarmo
lietuvė gydytoja.
Prabėgus mėnesiams, kai jos nebuvimas
įleido šaknis, Kvynsą vėl
uždengė lietus. Mano karjera paskendo.
Tiesmukas bendradarbis rusas,
mano rūkymo kompanija, kolega filosofas,
paklausė, kaip laikosi švarkelis.
Viskas tvarkoj, atsakiau. Tik
cigarečių pelenai
ir vis tas lietus.
The leather jacket hangs
between worsted wool
and nylon sheen.
Its faded, dun hide
has been stained and chafed
by memory.
A bluebird day in Athens.
White buildings. A distant
shimmering sea. Narrow
market streets.The balding
salesman tells us it's from Germany,
and proves its worth with fire.
And yet the hide fears water.
Fickle jacket. Tough and
sensitive. A woman's man.
My ex-wife bought it.
A curvy Lithuanian doctor
with ebullient charm.
Months later, after her absence
had grown roots, rain covered
Queens again. My career drowned.
A blunt Russian colleague,
my fellow smoker, philosopher,
asked if the jacket is all right.
It's alright, I said. Just
the ashes of cigarettes,
and always the rain.
