To slowly sip a library –
an intoxicating mixture of words
and in them the sinkholes of time open up –
water flows through letters
8th Century BC
At the bottom the drowned men are greeted
by Homer’s sharp tongue
and their minds emerge already polished
with protective cultural shells
in the place of a toast one more poet
will announce he will leave the republic
in the place of an oar another will hand out
the skulls of Odysseus' crew
the whole journey small sea monsters
will howl through their eye sockets
the spectre of thirst seizing skirts
taking them for sails
for ten years they obstructed
your view of the future
until you ran aground choking on a mouthful
of decomposing Dionysian juice
1st Century
Then the parted sea trained
the throat to gargle latin
a few centuries later
and the mind regurgitated it
unable to admit that a man walked on the same water
a true fisherman human ichthys
wanting to trade bait not only for the fish
but also for the gryphons
after his resurrection a flood of saint’s lives
and anonymous doctrines burst forth and today
we have nearly rinsed the taste of his body
out of our mouths
10th Century
The whole world muddied and this is
the current centre of the universe
drop by drop the chronicles of evil
and watery goodness accumulated
as written by believing brothers
without pity and with buckets of sweat
in exchange for the soul’s luxurious abode
inside the wine barrels of heaven
exactly like those poets
with dusty book jackets
even after death still waiting for a chance to fire
just like grandpa’s collection of fine spirits
only the legendary ones, the newest ones, imported
the kind you’d never find at home
though for his whole life
the old guy didn’t dare taste even one
14th Century
Old boccaccio breathed his last breath
telling tales, of course
clearly because he believed that this way
death would not take him
that even if god’s son was a metaphor
or the whole thing was a very well-staged comedy
with an evocative dense forest mise en scene
at least until they're destroyed by Virgil’s henchmen:
dilute death with love!
they shout from the wings
just don’t mix the Italian and English versions,
feminine or masculine clauses
this way or that
the mind dealt a blow to romanticism
and then romantics threw the mind overboard:
paradise lost!
21st Century
Now wherever you may look
is darkness dotted with gulls
beloved by symbolists
Lėtai gurkšnokite biblioteką –
žodžių svaigias mikstūras
jose veriasi laiko smegduobės –
plūsta vanduo pro raides
VIII amžius pr. K.
Skenduolius dugne pasitinka
aštrus homero liežuvis
ir protai išnyra jau apšlifuoti
su apsauginiais kultūros kiaukutais
vietoje tosto dar vienas poetas
paskelbs paliksiąs valstybę
vietoje irklų kitas įbruks
odisėjo įgulos kaukolių
kiaurą kelionę mažosios jūrų pabaisos
švilpaus pro jų akiduobes
troškulio šmėklos skvernų
įsikibsi palaikęs burėmis
dešimtį metų jos tau užstojo
ateities perspektyvą
kol seklumoj užspringai nuo gurkšnio
pradėjusio pūt dioniso syvų
I amžius
Tada prasiskyrusi jūra pripratino
gerklę skalauti lotyniškai
dar porą šimtmečių
sąmonė viską atpildavo
neįstengdama pripažint tuo pat vandeniu
vaikščiojus žmogų
tikrąjį žveją žmogų ichthys troškusį verstis masalu
ne vien žuvims bet ir maitvanagiams
po to žmogaus iškilimo pratrūko šventųjų
gyvenimų ir anonimų doktrinų potvynis
šiandien iš mūsų burnų jau beveik
išskalavęs jo kūno skonį
X amžius
Susidrumstė visas pasaulis
tai yra dabartinis visatos centras
lašas po lašo kaupėsi tirštosios blogio
ir skystosios gėrio kronikos
rašytos tikėjimo brolių
be gailesčio ten supylusių kibirus prakaito
mainais į prabangią sielos buveinę
dangaus išrinktųjų statinėse
visai kaip ir tie poetai
dulkinomis nugarėlėmis
net po mirties tebelaukiantys progos iššauti
visai kaip senelio stipriųjų kolekcijos buteliai
vien tik legendiniai naujoviški importiniai
kokių pas mus nerasi
nors visą gyvenimą senis taip ir nedrįso
nė vieno iš jų paragauti
XIV amžius
Paskutinį kvapą senelis boccaccio
išleido sekdamas pasakas
aišku nes buvo kone įtikėjęs
kad šitaip mirtis jį aplenksianti
net jeigu ji tėra dievo sūnaus metafora
ar viso labo gerai pastatyta komedija
su įtaigiom miško tankmės dekoracijomis
bent jau kol jų neišdaužė vergilijaus darbininkai
skieskite mirtį meile! – šūkavę
užkulisiuose, – tik nemaišykit
itališkojo ir angliškojo variantų
moteriškų ir vyriškų klauzulių
šiaip ar taip
protas smogė romantikai
o tada romantikai išmetė jį už borto:
prarastas rojus!
XXI amžius
Dabar kur pažvelgsi
žuvėdrom taškuota tamsa
atnešta simbolistų
