A DOG’S VOICE TO THE HEAVENS GOES

by Ramunė Brundzaitė


A DOG’S VOICE TO THE HEAVENS GOES

a dog’s voice to the heavens goes

My dog prays at night

to the dog god

and wags his tail during the day,

only his sad eyes give him away –

he knows everything,

he knows

and not only about Old Yeller’s death.

I dream of how,

together, we will do

all those doggy things,

though he would probably prefer

to down a pint or two with me

and when our heads start to spin, he’d say:

– I’m so bored of my doggy life,

my black fur, even the dog god

who is probably a human dream –

humans imagine everything,

including our dogged ignorance of them

Translated by Rimas Uzgiris

ŠUNS BALSAS Į DANGŲ NEINA

Mano šuo naktim meldžiasi

šunų dievui,

dienom vizgina uodegą

ir tik liūdnos akys išduoda,

kad jis viską žino,

kad jis žino,

ir ne tik apie Brisiaus galą.

Aš svajoju,

kaip mes kartu veiksim

visus tuos šuniškus dalykėlius,

o jis tikriausiai norėtų

išlenkti su manim vieną kitą taurelę,

kai abu apsvaigtume, tartų:

– Kaip pabodo man tas šuniškas gyvenimas,

juodas kailis ir net šunų dievas,

kurį turbūt išgalvojo žmonės,

žmonės viską išgalvoja,

net kad mes, šunys, jų nesuprantame.