A TRUE STORY OF SPRING

by Ramunė Brundzaitė


A TRUE STORY OF SPRING

– no problem, I say, no problem,

this spring is so madly green,

blooming so much that even my womb

has sprouted weeds and buds

like the trees

the starlight of the operating room is so bright

I have but one wish falling

into consciousness’ boggy blank – – –

then I suddenly breathe the air again,

and the final vision before opening my eyes:

the blooming almond tree of our garden

 

– how do you feel?

– I dreamt of spring, I answer

still tangled in the threads of narcotics,

wound by ivies of drainage tubes, my soul

dripping back into my body from the IV

– no problem, I say, no problem

only the continuing pain in my scraped out womb

only life spreading more sharply outside

and the louder tick of the clocks

Translated by Rimas Uzgiris

TIKRA VIENO PAVASARIO ISTORIJA

– nieko tokio, sakau, nieko tokio

šį pavasarį taip beprotiškai žalia,

taip žydi, tad ir mano įsčios

suželia piktžolėm ir išsprogsta

su medžiais

tokios ryškios operacinės žvaigždės

ir tik vienas noras krentant

į klampią sąmonės tuštumą – – –

kai staiga vėl įkvepiu oro

paskutinis vaizdas prieš atmerkiant

akis – žydintis mūsų sodo migdolas

 

– kaip jaučiatės?

– sapnavau pavasarį, – atsakau

dar supainiota siūlų narkozės,

apvyta drenų vijokliais, iš lašinės

kapsint sielai atgal į kūną

– nieko tokio, sakau, nieko tokio

tik suraižytas įsčias dar gelia

tik aštriau skleidžias gyvybė už lango

ir garsiau laikrodžiai tiksi