so now you exist

by Mindaugas Nastaravičius


so now you exist

your letters grew farther apart, so I didn’t dare

copy them and had also read that

if you don’t connect your letters

 

and if your handwriting leans

to one side, you are

an unpredictable person

 

I was afraid of you, not knowing from what

to begin, not wanting to repeat myself, believing

in our secret agreements

 

to announce the direction of the wind, to

not change the coordinates that floated

up to you and up to you

 

asking me what is most important, what

will happen when the heron as great as the world

begins to fold

 

I folded a boat as small as the world,

single-masted, uneven sails,

carrying me to one side

 

connecting the letters, connecting them

to reality which I had unfolded

without intending it

Translation by Rimas Uzgiris of Mindaugas Nastaravičius’ “dabar jau esi”

dabar jau esi

tavo raidės tolo viena nuo kitos, todėl nedrįsau

užrašyti ir dar buvau skaitęs,

kad jei nesujungi

 

ir jei tavo raštas pasviręs į vieną

pusę, esi labai

labai neprognozuojamas

 

bijojau tavęs, nežinodamas, nuo ko

pradėti, nenorėdamas kartotis, tikėdamas

slaptais mūsų susitarimais

 

pranešt apie vėjo kryptį, nekeist

koordinačių, atplukdančių

iki tavęs ir iki tavęs

 

klausiančios, kas man yra svarbiausia, kas bus,

kai pradėjęs lankstyti didelę

kaip pasaulis gervę

 

išlanksčiau mažą kaip pasaulis

laivą, vienstiebį, nelygiomis burėmis,

nešančiomis mane į vieną pusę

 

sujungiančią raides, prijungiančią

prie tikrovės, kurią išlanksčiau

visai netyčia