deaf date

her: so, how do I look?

him: honestly, I thought it would be a lot worse.

                        (from an overheard conversation on the street)

 

when we met for the first time, two hours in,

you said, nothing will come of this

 

after a month, I also said that nothing

will come of it, and you turned around to say

well nothing is happening anyway

 

half a year gone we had already squeezed our books

into coexistence – look, some of them match,

but to you it still seemed like that still doesn’t mean anything

 

after a year I looked around – you see, you thought

that nothing would come of this, and that night

nothing happened, but everything began after that

 

you woke up and said that nothing is happening

in our life together, somehow it’s not going anywhere,

the waters here are still

 

next morning, you turned away because

it was hard to live because I couldn’t remember

which day we met, and what I said when we parted

 

august ninth we decided to claw our way out of this:

you were sure that we needed

identical dishes, and since I was trying too, I said

I could get a tattoo of some kind of fish under my arm

because everything now would be from scratch

 

by september fourth we were trying to figure out

which books were yours and which mine, fish

were swimming out of our identical dishes

 

when we met for the first time, two hours in,

I had blurted out: this time has passed so quickly

and the seconds seemed full of holes

 

the minutes unmarked, because I didn’t see

how you flowed in, didn’t hear how

you ran away in the swift years of nothing doing

 

three seeping months, eight overflowing days

because I can’t quite tell one hour from another

Translation by Rimas Uzgiris of Mindaugas Nastaravičius’ “kurčias pasimatymas”

kurčias pasimatymas

ji: na, ir kaip aš tau atrodau?

jis: tiesą sakant, galvojau, kad bus daug blogiau.

 

(iš tyčia nugirsto pokalbio gatvėje)

 

mums susitikus pirmąjį kartą, po dviejų

valandų ištarei, kad nieko nebus

 

po mėnesio ir aš pasakiau, kad nebus,

o tu nueidama atsisukai, kad šiaip tai

nieko ir nevyksta

 

po pusmečio jau suplukdėme knygas į bendrą

buvimą – žiūrėk, kai kurios sutampa,

bet tau atrodė, kad tai dar nieko nereiškia

 

po metų apsidairiau aplink – matai, tu galvojai,

kad nieko nebus, tą naktį nieko ir nebuvo,

viskas prasidėjo po to

 

atsibudusi ištarei, kad mūsų gyvenime kažkaip

nieko nevyksta, kažkodėl niekas nejuda, labai

ramus yra šitas vanduo

 

kitą rytą nusisukai, nes tau sunku gyventi,

nes aš net neprisimenu, kurią dieną mes susitikome,

ką išsiskiriant pasakiau  

 

rugpjūčio devintą nusprendėme išbristi:

tu buvai tikra, kad mums reikia

vienodų indų, aš irgi stengiausi, pasakiau, kad galiu

išsitatuiruoti kokią nors žuvį

pažastyje, nes viskas dabar bus iš naujo

 

rugsėjo ketvirtą jau bandėme atskirti, kurios

knygos yra tavo, kurios – mano, žuvys

jau plaukė iš tavo ir mano indų

 

o mums susitikus pirmąjį kartą, po dviejų

valandų išsižiojau, kad labai greitai

praėjo šis laikas, kad kiauros yra sekundės

 

nepramuštos minutės, nes nemačiau, kaip suteki,

nes negirdėjau, kaip išbėgi, sraunūs

nebuvimo metai

 

trys varvantys mėnesiai, aštuonios išsiliejusius

dienos, nes valandų tiksliai nepasakysiu