leap years

by Vytautas Stankus


leap years

                        April is the cruellest month.

                                                                    T.S. Eliot

 

1.

there is a time for gathering stones

and a time for throwing them, and

a time for doing neither one thing nor the other

 

2.

(october second)

 

3.

there is time for sleep, strange dreams,

for example: a woman in a field of rye

gives birth to crows, they caw

 

4.

or: a man without a face climbs

a hill and sings something

from Carmina Burana

 

5.

or: a girl with her hair full of buzzing bees

 

6.

there is a time for waking

 

7.

(november seventh, nineteen eighty-four)

 

8.

there is a time for waking, to listen to

how she breathes, to hardly move,

barely breathing oneself, afraid of waking her

 

9.

there is a time for looking into her eyes and smiling

 

10.

there is a time in winter and in summer,

a time to change the time

 

11.

there is a time to travel

 

12.

(december, at which time there was no snow)

 

13.

there is a time for trains, for in-between

stations where it’s cold to sleep,

and public toilets where you brush your teeth

in the morning but can’t recognize

the person looking back from the mirror

 

14.

the blades of railroad tracks shine,

the world flies past and you think:

so where am I going? what waits

for me there?

 

15.

and to tell the truth, no one

waits for you whence you came

 

16.

and everything blends – the spoon’s

ting in the teacup coincides with

the trundle of the tracks, with

your heart’s gentle knocking, your

neighbor’s snoring takes on rhythm, melody

 

17.

and you find yourself whistling a fragment

of a song from a film you saw as a child

 

18.

what is it about?

 

19.

(january nineteenth, snow fell)

 

20.

as if about friendship, as if about love

 

21.

maybe it’s not time to talk about that

 

22.

maybe

 

23.

although something there was very

familiar, recognizable, there was

nothing of mine

 

24.

what is that film about? I seem to remember the sea;

the sea is also in my dreams, or more specifically –

lots of water, I guess, because

every morning I wake up sopping wet

 

25.

every morning is a time for waking

 

26.

(from february twenty-sixth to twenty-ninth)

 

27.

and here is a city with a harbor,

boats with white sails, women

with white dresses, scented hair

 

28.

and here the water washes my feet, and

the vault of the sky and the vault of the water

are one and the same, and no more

top or bottom remains

 

29.

I would like to stay, but

 

30.

how did I get here? where do I go next?

 

31.

(we ask those who where born in march to leave)

 

32.

I woke up: she asked:

did you hear what I was saying to you?

I told her that I had heard, even though

I had no idea, and she smiled

(she will leave me in april)

 

33.

the walls here are very thin, you

can hear how water drips in the kitchen,

how they complain next door, how

the tape deck tangles the tape, rips it

 

34.

“don’t hang your nose, gardes-marine,

whether life is silly or sweet...”

how does the rest of it go?

 

35.

the unity of sail and heart... no, not like that

 

36.

(fifteenth week, monday)

 

37.

there are heart lines, flutters, murmurs,

a raven thrashes through heart valves

 

38.

where is he from? how did he get there?

 

39.

from the beginning of may I had to spend

about a month in the hospital, they took

x-rays and scanned me, I swallowed pills,

slept a lot, read even more, the world

continued outside my window

 

40.

in other words:

same shit, different day

 

41.

there is a time to ask, how is life,

how are you doing, what is new, how is

your family, how are the children, have

you heard the new tom waits album

 

42.

october second we carried

our friend’s father to his grave,

the handles were slippery,

the weight, the understanding

that it was not him in that box

but a husk of being

 

43.

water rises to the sky, flows

in the veins of clouds

 

44.

thinking is unnecessary –

you roll the dice and

either they fall for you or they fall for you

 

45.

at four past five, there were three of us

at the station by the eighth wagon,

smoking while waiting for the fourth

who never showed up

 

46.

and everything goes according to plan,

a girl on the next bench over

takes off her shoes, we watch

the flowing river and nothing

goes according to plan

 

47.

there is a time for reading

 

48.

(from may fourth to april seventh)

 

49.

and if for three days you haven’t read

a single book – your words

will swim on the surface

 

50.

and if you turn your face to the sun –

your shadow will remain behind you

 

51.

and if you get seasick –

it suffices to sit under a tree

and it goes away

 

52.

and if you look for a while at the fire –

your dreams will pale

 

53.

and if she asks,

tell her your dreams, which you don’t remember

 

54.

how should you answer her?

 

55.

and if she asks:

what does your pillow smell like?

 

56.

what will you answer then?

 

56.

and if...

 

58.

(july twelfth, seven after five)

 

59.

the world flies, and I run in place,

always remaining in place, trying

not to move, not to wake her up

 

60.

water rises to the sky, filling

the muscles of clouds

 

61.

and the scent, the scent before the storm,

the wind within the trees, the windows

shiver with tension, flowers huddle,

soon, soon, soon it begins

 

62.

(from august sixth until...)

 

63.

and lightning burned out her retina

and lightning burned out her retina

 

64.

_ _ _ _ _ _ _ _ _

 

65.

april

 

66.

it’s very important not to move

© translated by Rimas Užgiris

keliamieji metai

                        Balandis – žiauriausias mėnuo

                                                                    T. S. Eliot

 

1

yra metas akmenis rankioti

ir metas juos mėtyti, ir

metas yra nedaryti nei vieno, nei kito

 

2

(spalio antroji)

 

3

yra metas miegui, keistiems sapnams,

pavyzdžiui: moteris rugių lauke

gimdo varnas, jos krykščia

 

4

arba: vyras be veido kopia

į kalvą ir gieda kažką

iš Carmina Burana

 

5

arba: mergina, plaukai pilni dūzgiančių bičių

 

6

yra metas nubusti

 

7

(lapkričio septintoji, aštuoniasdešimt ketvirtieji)

 

8

yra metas nubusti, klausytis,

kaip ji kvėpuoja, beveik nejudėt

pačiam vos kvėpuojant, bijoti pažadint

 

9

yra metas žiūrėti jai į akis ir šypsotis

 

10

yra metas žiemos beigi vasaros,

metas persukti laiką

 

11

yra metas keliauti

 

12

(gruodis, tąmet sniego nebuvo)

 

13

metas yra traukiniams, tarpinėms

stotelėms, kur šalta nakvoti,

viešiesiems tualetams, kur valaisi

dantis rytais ir negali atpažinti

žmogaus, kuris žiūri iš veidrodžio

 

14

bėgių ašmenys spindi,

skrieja pasaulis pro šalį ir galvoji:

o kur aš važiuoju? o kas

ten manęs laukia?

 

15

nors ten, iš kur važiuoji, irgi, tiesą pasakius,

nieks ypatingai nelaukia

 

16

ir viskas susilieja – šaukštelio

skimbčiojimas arbatoj sutampa

su dundesiu bėgių, su dusliu

širdies beldimu, kaimyno

knarkimas įgauna ritmą, melodiką

 

17

ir pagauni save švilpčiojant fragmentą

dainos iš matyto vaikystėje filmo

 

18

apie ką jis?

 

19

(sausio devynioliktąją iškrito sniegas)
 

20

lyg apie draugystę, lyg apie meilę

 

21

galbūt dar ne metas apie tai kalbėti

 

22

galbūt

 

23

nors ten būta kažko labai

pažįstamo, atpažįstamo, mano

nebuvo nieko

 

24

apie ką tas filmas? lyg atsimenu jūrą;

mano sapnuose irgi jūra, tiksliau –

daug vandens. taip spėju, nes

kasryt nubundu kiaurai šlapias

 

25

kasryt yra metas nubusti

 

26

(nuo vasario dvidešimt šeštosios iki dvidešimt devintosios)

 

27

ir štai miestas turintis uostą,

laivai baltom burėm, moterys

sukniom baltom, kvepiančiais plaukais

 

28

ir štai vanduo skalauja man kojas, ir

skliautas dangaus, ir skliautas vandens

yra vienas ir tas pats, ir nebelieka

viršaus nei apačios

 

29

pasilikti norėčiau, bet

 

30

kaip aš čia patekau? kur toliau?

 

31

(kovo mėnesį gimusius prašom išeiti)

 

32
nubudau: ji paklausė:

ar girdėjai, ką tau kalbėjau?

atsakiau, kad girdėjau, nors

net neįtariau, ji šypsojos

(balandį ji mane paliks)

 

33

čia labai plonos sienos, viskas

girdisi: kaip laša virtuvėj vanduo,

kaip gretimam kambary dejuojama,

magnetofonas ima velti juostelę, nutraukia

 

34

„nenukabinkime nosies, gardemarinai,

ar būtų gyvenimas kvailas, ar būtų puikus...“

kaip ten toliau?

 

35

vienybė burės ir širdies... ne, ne taip

 

36

(penkiolikta savaitė, pirmadienis)

 

37

yra širdies linijos, permušimai, ūžesiai,

širdies vamzdžiuose blaškosi juodvarnis

 

38

iš kur jis ten? kaip pateko?

 

39

nuo gegužės maždaug mėnesį

teko praleisti ligoninėj, švietė

mane ir skanavo, rijau tabletes,

daug miegojau, skaičiau dar daugiau.

pasaulis už lango tęsėsi

 

40

kitaip sakant: vyko

tas pats per tą patį

 

41

yra metas klausti, kaip gyvas arba

kuo gyva, kas gi naujo, kaip laikos

šeima, kaip vaikai, ar jau girdėjai

naują t. waitso albumą

 

42

spalio antrąją nešėm

draugo tėvą į kapines,

karsto rankenos slidžios ir

svoris, ir supratimas,

kad šioj dėžutėje jo nėra,

tik lukštas buvimo

 

43

vanduo kyla į dangų, srūva

debesų kraujagyslėm

 

44

nieko nereikia galvoti –

rideni kauliukus ir

arba iškris, arba iškris

 

45

po keturių penkios, stotyje

prie aštunto vagono buvom

trise, rūkydami laukėm ketvirto,

kuris taip ir nepasirodė

 

46

ir viskas klostosi pagal planą,

mergina prie gretimo suolo

nusiauna batus, žiūrim

į tekančią upę ir nieks

pagal planą nevyksta

 

47

yra metas skaityti

 

48

(nuo gegužės ketvirtosios iki birželio aštuntosios)

 

49

o jeigu tris dienas neskaitei

jokios knygos – tavo žodžiai

plauks paviršiumi

 

50

o jeigu veidą atsuksi į saulę –

šešėlis pasiliks tau už nugaros

 

51

o jeigu sergi jūros liga –

užtenka prisėst po medžiu

ir praeis

 

52

o jeigu ilgai žiūrėsi į ugnį –

tavo sapnai nubals

 

53

o jeigu ji paprašys:

papasakok savo sapnus, kurių neprisimeni

 

54

ką jai atsakysi?

 

55

o jeigu paklaus:

kuo kvepia tavo pagalvė?

 

56

ką atsakysi tada?

 

57

o jeigu...

 

58

(liepos tryliktoji, po penkių aštuonios)

 

59

skrieja pasaulis, o aš lieku vietoj,

visuomet lieku vietoj, stengiuos

beveik nejudėti, kad jos nepažadinčiau

 

60

kyla į dangų vanduo, užpildo

debesų raumenis

 

61

ir kvapas, tas kvapas prieš audrą,

ir vėjas medžiuose, iš įtampos

virpa langai, gėlės susigūžia,

tuoj, tuoj, tuoj prasidės

 

62

(nuo rugpjūčio šeštosios iki... )

 

63

ir žaibas nutvilko tinklainę

ir žaibas nutvilko tinklainę

 

64

– – – – – – – – –

 

65

balandis

 

66

labai svarbu nejudėti

© Vytautas Stankus, Iš veidrodžio, už (LRS leidykla, 2014)