it's snowing

by Vytautas Stankus


it's snowing

only sleep just sleep

the little death

when it's such a september —

i don't see, but i hear

that the snow is getting closer and closer

 

sutures through the night,

through my dream, a dog is shepherded

away from me, from me

to where the lights

and life are more —

 

the lord is shelling acorns through the window

and we think it's snowing

and we dance, and dance, and laugh

and forget that we died

and are raising children,

raising poppies in the fog,

the humidity leaves us wrinkle-free

 

still, something is lacking

that can't yet be named, snow

 

not even cold, it's just a big dog

taking a bite out of tranquility

© translated by Rimas Užgiris

sninga

tik miegas tik miegas

mažoji mirtis

kada šitoks rugsėjis – –

nematau, bet girdžiu

kaip po truputį artinas sniegas

 

siūlės per naktį,

per sapną, genamą šuns

nuo manęs, nuo manęs

ten kur šviesos

ir gyvybės daugiau –

 

viešpats gliaudo už lango giles   

o mes manom, kad sninga,

ir šokam, ir šokam, ir juokiamės

ir pamirštam, kad mirę,

ir auginam vaikus,

ir auginam aguonas rūke,

po to nuo drėgmės trūksta raukšlės

 

ir dar kažko trūksta

dabar neįvardinsi, sniegas

 

nešalta, tik didelis šuo

atsikandęs ramybės

© Vytautas Stankus, Iš veidrodžio, už (LRS leidykla, 2014)