before saying goodbye

by Vytautas Stankus


before saying goodbye

                        7/25/2008

 

1.

 

mice are gnawing their way inside

which means that summer is ending

and rain presses its fingers over the holes

 

the burrow shines in the night

but no one stops by

even when it rains

 

earlier, there used to be snow

but even that doesn't dare

 

only mice gnawing into the moon

constantly scratching away:

 

— mama, what is that glow over there?

— child, it will be hard for you to understand:

it isn't really there, like us.

 

there is only the gnawing

 

2.

 

i would like for us waking

to sigh to each other quietly

and sigh quietly while it rains

and dally in bed while the rain

washes the burnt-out city

leaving only the longing

 

as the walls cuddle up close above us

 

3.

 

often i remember how we

drank coffee under the bridge

you would hold the glow between your fingers

 

as the river bent its back —

breaking

 

4.

 

when we hid in the church i saw

a swan fly over your head

— what was that, what...?

— nothing, nothing at all

already in this long dying, it's as beautiful as it gets

© translated by Rimas Užgiris

prieš atsisveikinant

                        2008 07 25

 

1

 

pelės graužias į vidų

vadinasi baigiasi vasara

lietaus pirštai užspaudžia skyles

 

naktimis ola šviečia

tik niekas neužsuka,

net kai lyja
 

anksčiau, tiesa, būdavo sniego

bet ir tas nebedrįsta

 

tik mėnulio vidun besigraužiančios pelės

vis krebžda:
 

– mama, kas ten per žiburiukas?

– vaikeli, sunku bus suprasti:

jo iš tikro nėra, kaip ir mūsų.

 

yra tik graužatis

 

2

 

aš norėčiau kad mudu nubudę

viens į kitą alsuotume tyliai

alsuotume tyliai kol lyja

tingėtume keltis kol lietūs

nuplauna sudegusį miestą

tik ilgesį miesto palieka

 

kai virš mūsų susiglaudžia sienos

 

3

 

dažnai prisimenu mudu

geriančius kavą po tiltu

tu laikai žiburiuką tarp pirštų

 

upė išlenkia stuburą –

lūžta

 

4

 

kai slėpėmės bažnyčioje mačiau

tau virš galvos praskrido gulbė

– kas buvo, kas?

– ne, nieko

jau šiam mirime nebus gražiau

© Vytautas Stankus, Iš veidrodžio, už (LRS leidykla, 2014)