Cave-dwellers

by Marius Burokas


Cave-dwellers

All those people, still seated

in their cars, in the afternoon

before it ends, work already done.

One hour, two, three.

They wipe their sweaty hands

on pants, or on the seat.

They smoke, and gaze into nowhere.

A feeling of being digested, slowly,

inside intestines, inside other intestines,

inside a Japanese, a Russian, box,

inside the box of God:

packed together in layers, decorated

on the outside with satellites.

And further, further, all is unclear to the eye.

One hour, two.

In no hurry, they ignite their engines

and turn out of forgotten streets.

© translated by Rimas Užgiris

Urviniai

Visi tie žmonės, pasilikę sėdėti

automobiliuose, popiet,

prieš pasibaigiant, baigiantis darbui.

Valandą, dvi, tris.

Nubraukia sudrėkusias rankas

į kelnes, į sėdynę.

Rūko, žiūri į niekur.

Jaučiasi lėtai virškinami.

Viduriuose, esančiuose kituose viduriuose,

japoniškoje, vokiškoje dėžutėje,

esančioje Dievo dėžutėje.

Su daugiasluoksniu įpakavimu,

papuoštu telekomunikacijų palydovais.

O toliau, toliau neaišku, nesiekia akis.

Valandą, dvi.

Tada lėtai užsiveda ir pasuka

iš šalutinės gatvelės.

© Marius Burokas, Būsenos (LRS leidykla, 2005)