autumn maneuvers

by Gytis Norvilas


autumn maneuvers

   crosses march through the fields

with holes in their shoes, smiling, backpacks

packed with pots, groats and matches, they have

calloused feet, sunsets glare off scratchy knees,

they wash up in gas stations, brush their teeth

 

   crosses march through the fields

heads full of holes, they're all friends in the abyss:

the svirskiai, riaubos, birchen, piny,

made from oak, fir, maple and cedar – – –

freedom in the holes – darkness knows this

 

   crosses march through the fields

above their heads fly rosaries of migrating birds

gravestone slabs of clouds – – –

their trenches and dug-outs are heaped full

 

   crosses march through the fields

roads and swords are crossed, gestures of contempt in their pockets,

they make campfires, cook broth, warm beans in the can

feeding the fire with themselves, from each other's bodies they strip a plank,

a good burn, they move slowly – – –

 

   crosses march through the fields

farting loudly, animals avoid them

people fall at their feet, lean them on walls

empty their pockets, shake them down, even cut their throats

or make them dance, prove their origins, place them at crossroads as a joke – – –

 

  crosses march through the fields

their road gazes at nothing, with no final goal that shines

(the world – eyes stabbed out – you can't shine for the blind)

their birthplace is nowhere, and they seek it not to winter, but

to pull themselves out

   to pull themselves out

      to pull themselves out of the burning earth

© translated by Rimas Užgiris

rudens manevrai

    žygiuoja kryžiai laukais

su kuprinėm, išsišiepę, kiaurais batais

kuprinėse katiliukai, kruopos, degtukai

pritrintos kojos, spigina nubrozdintų kẽlių saulėlydžiai

degalinėse apsiprausia, išsivalo dantis

 

    žygiuoja kryžiai laukais

kiauros jų galvos, visi jie draugai kiaurume

svirskiai, riaubos, beržiniai, pušiniai

iš ąžuolo, eglės, iš klevo, iš kedro – – –

kiaurymėse laisvė – tai žino tamsa

 

    žygiuoja kryžiai laukais

jiems virš galvų atsitraukiančių paukščių rožančiai

debesų antkapių plokštės – – –

užversti jų apkasai ir žeminės

 

    žygiuoja kryžiai laukais

kryžiuojas keliai ir špagos, jų špygos kišenėse

kūrena laužus, verda viralą, šildo pupeles skardinėse

ugnį kursto savim, nuo viens kito kūno rėžia po pliauską

geras degimas, lėtas ėjimas – – –

 

    žygiuoja kryžiai laukais

garsiai gadina orą, žvėrys jų vengia

žmonės puola į kojas, remia prie sienų

išverčia kišenes, iškrato, būna – perrėžia gerklę

liepia šokinėt, įrodyt kilmę, išstato kryžkelėj pajuokai – – –

 

    žygiuoja kryžiai laukais

niekur žiūri jų kelias, niekur yra galinis taškas, kurs šviečia

(pasaulis – išdurtom akim, o aklam nepašviesi)

niekur yra jų gimtinės, į kurias grįžta ne žiemot –

išsiraut

    išsiraut

        išsiraut iš degančios žemės

© Gytis Norvilas