happy – while in the lake – – –

by Gytis Norvilas


happy – while in the lake – – –

...we messed the sheets up with our backs, exchanged vertebrae –

                               played with our bones...

 

I

 

slipping across the lake in a boat, to the other bank – – –

I caress your throat with the blade of my tongue, climb on your neck, shoulders, lick

your wrists, fingers, dive into the well of your bellybutton, your groin. suck into the whole

of summer like a lurking tick.

slipping across the lake in a boat – – –

I slurp away the chin’s juicy pear, in which bees party, pluck

the ripened plums of breasts. they are ready to rip from their fullness, and wiggle like lambs

flying from the hill.

slipping across the lake in a boat – – –

I caress temples with my cheek, pass across eyebrows and forehead, with my lips pinch off

a ripened grape – of sweat – – –

 

II

 

when we slipped across the lake in a boat at night, not having a place to hide their shame

stars coughed into closed fists. we waved with flags of clothing, and rowing

with our feet we drowned nets of memory, tore away anchors that tied

us to the earth. an opposing wind shoved our moans back into our throats, screams and

squeals – – –

not having a place to hide their shame stars coughed into closed fists – – –

when we hoisted to the other bank, to the provincial town, Hades I think, the moon

laughed with a full throat – – –

and we soused the ferryman and left him lying in the rushes. for the money we owed him

we intended to buy opium and rakia. the closer we got to the bank – the farther it receded.

we could see troughs surrounded by animals, Pan playing on a bone. not having a place

to hide their shame stars coughed into closed fists and stared into the lakes – earth’s

open wounds, in which we wriggled, worms brimming with passion, hungry to live

and die in desire. each for two. happy – until in the lake, among these infinitives

– – –

© translated by Jonas Zdanys

laimingi – kol ežere - - -

... stuburais kedenome patalus, keitėmės slanksteliais –

                               žaidėme savo kaulais...

 

I

 

sklendžiant valtimi per ežerą, į kitą krantą - - -

liežuvio geležte paglostau tavo gerklę, nusliuogiu kaklu, pečiais, lyžteliu riešus, pirštelius, neriu į bambos šulinį, kirkšnį. įsisiurbiu it visą vasarą tykojusi erkė.

sklendžiant valtimi per ežerą - - -

nučiulpiu smakro prisirpusią kriaušę, kurioj puotauja bitės, nuraškau prinokusias krūtų slyvas. jos iš pilnatvės taikosi plyšti, o kruta it avelės lekiančios nuo kalno.

sklendžiant valtimi per ežerą - - -

skruostu glostau smilkinius, perbraukiu antakius ir kaktą, lūpomis nugnybiu prisirpusią vynuogę – prakaito - - -

 

II

 

kai sklendėme valtimi per ežerą naktį, iš gėdos neturėdamos kur dėti akių į kumščius kosėjo žvaigždės. mojavome drabužių vėliavomis, o irkluodami kojomis paskandinome atminties tinklus, nutraukėme inkarus, rišusius mus prie žemės. priešinis vėjas atgal į gerkles grūdo dejones, riksmą ir kliedesius - - -

neturėdamos kur dėti akių į kumščius kosėjo žvaigždės - - -

kai kėlėmės į kitą krantą, į provincijos miestelį, man regis, Hadą, mėnulis juokės atvira gerkle - - -

o valtininką nugirdėm ir palikom gulėti melduose. už jam skirtus pinigus ketinom pirkti opijaus ir rakijos. kiek artėjom prie kranto – tiek jis tolo. matės žvėrių apspistos ėdžios, Panas grojantis kaulu. iš gėdos, neturėdamos kur dėti akių į kumščius kosėjo žvaigždės ir žvelgė į ežerus – atviras žemės žaizdas, kuriose rangėmės mes, aistros kupini kirminai, alkani troškimo g y v e n t i ir m i r t i. kiekvienas už du. laimingi – kol ežere, tarp šių bendračių - - -

© Gytis Norvilas, Išlydžių zonos: Eilėraščiai (Kitos knygos, 2012)