face face face

by Gytis Norvilas


face face face

a face is a background –  a stretcher bar for the city’s ritual masks – a face is

a face no matter how much it widens I like it when it widens as if the sun is widening

a face says nothing only mouths speak Munch – a face is only a silhouette

of a scream – it is not necessary to a scream except like an echo

a face dies last (I’ll forget nails and hair) – it opens into

fall when collars are worn in frames street

faces were seen too clearly by Cezanne – on the linen leaving a white

polygonal stain –

a face is nerves muscles eyes twitchings – a nest of scenes with

lapwings – covered by water

a face is more a demonstration of a crime than a lawyer – a face –

the flagbearer of begging

on the field of battle faces are necessary so they’d recognize bodies

so you’d recognize fear in the middle of a forest far from the settlements –some

faces don’t differ from those of snakes –

fossilized faces – which split into uncountable eyebrow

fragments

if you want to drive yourself crazy – ask yourself: "what‘s my face?" and run to the

television

I like faces when they are coalminers’ –  when they’ve gone to the mines – when

they return from the mines

on their faces bringing the mountains back to their women – leaving them on

breasts and lips - - - - - - - - - -

 

a face is a mine that collapses – or remains an empty cavity – for the dampness

of streets the darkness of bats

faces speaks when the concentrated methane gas explodes . . .

© translated by Jonas Zdanys

veidas veidas veidas

veidas yra fonas – miesto ritualinių kaukių porėmis – veidas yra

veidas kiek jis plečiasi man patinka kai plečiasi lyg plėstųsi saulė

veidas nieko nesako kalba tik burnos Munchas – veidas tik šauksmo

siluetas – šauksmui jis nereikalingas nebent tik kaip aidas

veidas miršta paskutinis (užmiršiu nagus ir plaukus) – jis anga į

rudenį kai apykaklės rėmuose nešiojamas gatvių

veidus per daug gerai matė Cezanne‘as – drobėj palikdavęs baltą

dėmės poligoną –

veidas yra nervai raumenys akys trūkčiojimai – vaizdų gūžta su

pempėmis – užpiltos vandeniu

veidas labiau nusikaltimo įrodymas nei advokatas – veidas –

išmaldos vėliavnešys

mūšio laukui veidai reikalingi kad atpažintų kūnus

kad atpažintum baimę vidury miško toli nuo gyvenviečių – kurių

veidai nesiskiria nuo gyvačių –

suakmenėję veidai – kurie skyla į nesuskaičiuojamų antakių

skeveldras 

nori apsidurninti – klausk savęs: „koks mano veidas?“ ir bėk prie

televizoriaus

man patinka veidai kai jie angliakasių – kai jie išėję į šachtas – kai

grįžta iš šachtų

ant veidų parnešdami savo moterims kalnus – palieka juos ant

krūtų ir lūpų - - - - - - - - -

 

veidas yra šachta kuri užgriūna – arba lieka tuščia ertmė – gatvių

drėgmei šikšnosparnių tamsai

veidai prakalba kai sprogsta susikaupusios metano dujos …

© Gytis Norvilas, Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai (LRS leidykla, 2006)