Architectual sketch

by Giedrė Kazlauskaitė


Architectual sketch

I knitted it myself from white yarn

following a scheme in an architectual sketch book

and spread it out on the table

 

I dreamt I had gone blind in the Byzantine fire

and that  I came with the knitted napkin in hand

to your church at Wight

 

by the iron-gated churchyard your VW Passant

once I photographed you here with religious fanatics

at your side, you, covering your face with a briefcase

that had a sticker JESUS LOVES YOU

don’t be afraid I said your God has a beard too

and dosen’t shave on time  

 

I climbed inside the crypt through the cellar

window brushing against bones and opened coffins

the fossils of the saints sighed sniffing the smoke and perfume

sometimes groping walls or my architectural knitting

I went down the corridors of the monastery

water ran down the walls or maybe the mildew of sweat

secret channels I had never seen stairs

creaking of hinges it’s good no one lives here at night

I’ll never return again

 

I went toward a pool in the inner yard of the monastery

holding the napkin clutching it like a rosary

and my faith in it was so strong that I immediately jumped in

my eyes wide open I believed in aqua vitae

and with my eyesight regained I woke up

a skull in my hands

my legs numb

© translated by Rita Gelumbickaitė and Kerry Shawn Keys

Architektūrinis brėžinys

nusinėriau jį iš baltų siūlų

pagal palną architektūros albume

ir pasitiesiau ant stalo

 

sapnavau kad apakau per bizantijos gaisrą

ir atėjau su servetėle rankose

tavo bažnyčion naktį

 

vartų grotos šventorius čia stovi tavo passatas

čia kažkada fotografavau tave su religinėm fanatikėm iš šonų

užsidengusį veidą portfeliu

ant kurio buvo lipdukas JĖZUS MYLI TAVE

sakiau nebijok tavo dievas irgi barzdotas irgi laiku nesiskuta

 

įlipau pro rūsio langą į vidų

kriptos kliuvo už kojų kaulai ir atidaryti karstai

dūsavo šventųjų fosilijos uodė degėsius ir kvepalus

apsičiuopdama tai sienų tai savo architektūrinio mezginio

ėjau vienuolyno koridoriais sienom tekėjo vanduo gal pelėsinis prakaitas

slaptieji kanalai niekad nesu čia buvusi

laiptai vyrių girgždėjimas gerai kad nieks negyvena čia naktį

niekad po to čionai neužsuksiu

 

ėjau į baseiną vidiniame vienuolyno kieme

prisilaikydama servetėlės įsikibusi jos kaip rožinio

taip tikėjau kad jis ten yra jog iškart jį pasiekusi šokau

žemyn plačiai atvėrus akis tikėjau gyvybės vandeniu

nuo kurio praregėjau ir pabudau

su kaukole glėbyje

nutirpusiom kojom

© Giedrė Kazlauskaitė, Six young Lithuanian poets / Laurynas Katkus, Tomas S. Butkus, Marius Burokas, Jurgita Butkytė, Agnė Žagrakalytė, Giedrė Kazlauskaitė (Vaga, 2002)