Bed

Complaining of the slightest movement –

old, hard –

falling apart for thirteen years –

 

my grandmother died in it –

 

it was noon, under the glare

of the March sun; in the other room,

blowing off chemistry class,

we smoked Red Whites

for a litas seventy-nine

and played cards

for credit.

 

Through a small gap in the door,

out of the corner of my eye,

I watched the movement

of my grandmother’s stomach:

 

like a Boeing

full of drunken travelers,

it rose and fell,

rose and fell,

 

until she burned up all her fuel.

 

We carried her out,

wrapped in a white quilt, and –

one, two, threeee! –

we tossed her into the van; for a minute

 

we shuffled our feet,

then returned to continue the game

in debt.

© translated by Rimas Uzgiris

Lova

Dejuojanti nuo menkiausio judesio –

sena ir kieta –

jau 13 metų gedinti lova –

 

joje užsibaigė mano močiutė –

 

buvo vidudienis, spigino kovo

saulė; kitam kambary,

numuilinę chemijos pamoką,

mes rūkėm Red White‘ą

už litą septymdevynis

ir lošėm

į skolą kortomis.

 

Akies krašteliu,

pro durų nedidelį tarpą,

stebėjau, kaip juda močiutės

pilvas:

 

it Boeing‘as,

pilnas girtų keleivių,

jis kilo ir leidosi,

kilo ir leidos,

 

kol sudegė visas kuras.

 

Mes išnešėm ją,

suvyniotą į baltą antklodę, ir –

vienas, du, tryyys!

įmetėm į furgoną; minutę

 

pamindžikavę,

sugrįžome tęst lošimo,

į skolą.

© Aivaras Veiknys, Paukštuko liudijimai (LRS leidykla, 2014)