Metamorphosis

by Nerijus Cibulskas


Metamorphosis

Breaking Glass in my ears,

an out of tune keyboard of blood

batters my heart.

 

A person in whom there lies

a cold ancient comet, calmly

pages through the program.

 

A forest of black glass –

Christmas bells peal through

its impenetrable depths.

 

What happens if one Atlas

grows tired, which side

of the earth subsides?

 

The music rolls

like a child’s ball

onto the slope of summer.

 

Gently, gently

from the dying

planet’s edge.

Metamorphosis

Dūžtantis Glassas ausinėse,

išderinti kraujo klavišai

kala per širdį.

 

Žmogus, kuriame įšalusi

sena kometa, ramiai skaito

koncertų programą.

 

Juodo stiklo miškas,

kalėdiniai varpai jo

neįžengiamoje tankmėje.

 

Kas nutinka, jeigu vienas atlantas

pavargsta, kuri pasaulio pusė

susmunka?

 

Muzika rieda

vaikišku kamuoliu

į vasaros pakalnę.

 

Palengva palengva

nuo mirštančios

planetos krašto.