COWBOY ISN'T DOING WELL

by Agnė Žagrakalytė


COWBOY ISN'T DOING WELL

I was gentle and armored 
for you like a glove like a bracelet

when you emerge from within me, my shed skin 
rustles as if dazzled by this spring

this wind in this mirrored mosaic

autumn – a pier – fog, evening 
humid like a rusting little wind-up toy:

cowboy of construction steppes, sunset - wind, 
clearly, – clouds – blood, oh yes, and 
lilies of the valley

the cowboy isn’t doing well, – 
says yesterday’s visitor, slicing with a pocketknife 
one more sliver of silence:

I see it myself, it’s more clear the more 
I squint, – 
the cowboy isn’t doing well under the kitchen light and 
in the invisible breeze

a man with a wolf’s eyes and 
a girl, eyes narrow like the horizon

hollow beats in the fog 
hooting gullet of the bell: 
lodged in the gullet of the bell is my 
– aha, – heart’s honey cake

in the hour of the wolf, when you’re not sleeping you hear: 
gulps roll 
along those oblique horizons, slowly 
the copper throat constricts

And I feel a tingling in my heart like mopeds 
rumbling over gravel

autumn, like I said: 
the evening hoots slowly spreading like 
drops of blood into a swelling river

a girl, with eyes slanted like murmuring horizons: 
a girl dumb as a yurt and deep as a steppe rustling 
with dry young swallows

Who is breathing there? 
All walls have headphones 
All stones have loudspeakers:

Slippery 
Skating on smooth ice 
Cracking shell ice. 

Translated by Ada Valaitis

Ne kas tam kaubojui

buvau tau švelnus ir šarvuotas
kaip pirštinė kaip apyrankė

kai iš manęs išsineri, mano išnara 
šnara šitam pavasary it žirtų 

šitoks vėjas šitoj veidrodinėj mozaikoj

ruduo – prieplauka – rūkas, vakaras
drėgnas it prisuktas rūdijantis žaisliukėlis:

statybų stepių kaubojus, saulėlydis - vėjas, 
aišku, - debesys - kraujas, o taip, ir 
slėnio lelijos

Ne kas tam kaubojui, -
sako svetys vakarykštis, riekdamas peiliuku
dar vieną tylos balaną:

pati gi matau, tuo aiškiau, kuo labiau 
prisimerkiu,-
ne kas tam kaubojui po virtuvės lempa ir
nematomu skersvėju

vyras vilko akim ir 
mergaitė, akim siaurom it horizontai

duslūs dūžiai rūke
ūkiantis varpo gurklys:
varpo gurkly stringantis mano 
- aha, širdies, - meduolis

vilko valandą, kai nemiegat, girdit:
tais įkypais horizontais
ritasi gurkšniai, lėtai
gniaužiasi vario gerklė

ir užkutena paširdžiuos užsikūrę mopedai
per žvyrą 

ruduo, gi sakiau:
vakaras ūkia lėtai besiskleidžiantis kaip
kraujo lašai į tvinstančią upę

mergaitė, akim įkypom it šniokščiantys horizontai:
mergaitė durna kaip jurta ir gili it stepė šnaranti 
sausom jaunom kregždėm

Kas ten kvėpuoja?
Visos sienos turi ausines
Visi akmenys turi garsiakalbius:

Slidu
Slidinėti per lygų ledą
Sausledį traškinti.

 2009 04 30