thunderstorm

by Jurgita Jasponytė


thunderstorm

An ocher stone

full of crumbling gold,

a tightened muscle

holding its tension

as the divine stream

flows down –

 

my anguish tumbles

along lightning roads

pooling

its pain –

the needles darning us

 

as we try to endure

 

the thickening, swallowing stream,

I open my eyes again –

 

to be born in precisely the right place

under the exact coordinates

of crossing constellations of fate.

 

I hear the thunderstorm

but fear nothing

because I know this space:

 

it flashes once

 

and closes its eyes for ages.

Translated by Rimas Užgiris

Perkūnijos

Ochros akmuo

Pilnas trupančio aukso

įsitempęs raumuo

laiko įtampą

žemėn tekančio

dieviško srauto

 

mano skausmas žaibo takuos

teka

suteka

mano skausmas –

adanti adata mus

 

bandymas išgyventi

 

vis tirštėjančioj praryjančioj tėkmėj

aš bandau dar kartą atsimerkti

 

kad atgimčiau tiksliai savo vietoj

po lemties žvaigždynų sankirtų

tiksliom koordinatėm

 

aš girdžiu perkūnijas ir

nieko nebijau

nes atpažįstu erdvę –

 

kartą blyksteli

ir amžiams užsimerkia.