Nativity Scene

by Indrė Valantinaitė


Nativity Scene

The Nativity scene sheep are eternal

like God.

 

I count them all.

Not one is broken.

 

I am 4, 14, 24.

Each year I pause

before the quaint composition of the Nativity.

 

After the holiday, the cleaning woman

scrupulously gathers the plaster statues

and packs the sacred dolls reverentially into a box.

 

So too, the barn animals, the moss,

the foil star, the electric fountain which was bought last year…

 

Our God is born an infant ever year,

and has no time to grow up –

 

He arrives again as a newborn

in the cardboard manger.

 

How fragile is the almighty.

 

I drop a coin into the box and light a candle

For my former fiancé

born on the same day as God.

Each Christmas he got only one gift

instead of two.

 

His faded first grade photo

is still in my wallet.

 

A mother who has never given birth.

Translated by Ada Valaitis

Betliejus

Betliejaus avys amžinos

kaip ir pats Dievas.

 

Visad jas perskaičiuoju.

Nė viena nesudužusi.

 

Man 4, 14, 24.

Kasmet pastoviniuoju

prie jaukios prakartėlės kompozicijos.

 

Po švenčių valytoja skrupulingai

surenka keramines statulėles.

Pagarbiai šventąsias lėles supakuoja į dėžę.

 

Taip pat ir tvarto gyvuliukus, samanas,

iš folijos iškirptą žvaigždę, pernai įsigytą elektrinį fontanėlį...

 

Kasmet kūdikiu gimstantis mūsų Dievas

niekaip nespėja užaugti –

 

ir vėl laikas užimti naujagimio vietą

kartoninėse ėdžiose.

 

Toks trapus visagalis.

 

Įmetu monetą, uždegu žvakelę

už tą pačią dieną su Dievu užgimusį

buvusį sužadėtinį.

Visą gyvenimą per Kalėdas gaunantį

tik vieną dovaną vietoj dviejų.

 

Išblukusi pirmaklasio nuotrauka

vis dar mano piniginėje.

 

Nė karto negimdžiusi motina.