Four-year-old queen

by Indrė Valantinaitė


Four-year-old queen

I was four when I became a queen.

At home and in the yard,

while a choir of crows sang on the antenna.

 

Only a few lines on my palm:

Glory and life.

A stain of chocolate in the corner of my lips.

 

I only fear the dark,

When dusk spreads its legs before me,

I frame the hieroglyphics on the wallpaper with a glance,

and I don’t blink until they come home.

 

I reign and I cry

on a dark red armchair

long and loud

in front of the blank television screen. For no reason.

 

Drooping diamond-patterned flannel socks,

A kite on a shirt,

Stuck - It will not fly.

And the crown –one ruble forty – glitters.

Translated by Ada Valaitis

Karalienė ketverių

Man buvo ketveri, kai tapau karaliene.

Aš po namus, po kiemus,

Varnų chorui giedant ant antenų.

 

Delne tik kelios linijos:

Šlovės ir gyvybės.

Lūpų kampe – šokolado dėmė.

 

Bijau tik tamsos,

Kai prietema išskečia kojas prieš mane,

Įreėminu tapeto hieroglifą žvilgsniu ir nemirksiu,

Kol nepareina jie.

 

Karaliauju ir verkiu

ant tamsiai raudono fotelio

ilgai ir garsiai,

prieš neįjungtą televizorių.

Be priežasties.

 

Nusmukusių frotinių kojinių rombai,

Aitvaras ant marškinėlių,

Įstrigęs – neskrenda.

O kaūna blizga – už rublį keturiasdešimt.