Kiev (Salt Shaker)

by Indrė Valantinaitė


Kiev (Salt Shaker)

Spires of wooden orthodox churches pierce the fog.

 

The first of September in the suburbs of Kiev.

 

A braid shines white beside the road

twice as large as a first grader’s head.

 

Begging gypsies with borrowed children

flash pink socks from under patched skirts,

 

hawkers with peeling nail varnish,

 

An ice cream cart’s advertisements with faded white bears,

 

A kvass wagon, round as a drunken hippopotamus.

 

You keep taking photographs.

We travel in time.

 

By the river, I buy a wooden piglet from a deaf woodcarver.

Salt pours from holes in its snout

 

on to today’s meal.

 

Thinking of you, so distant now –

An army of stiff hairs on a slender wrist.

Translated by Ada Valaitis

Kijevas (druskinė)

Rūką perveria medinių cerkvių bokštai.

 

Rugsėjo pirmoji Kijevo priemiesčiuose.

 

Palei kelią suboluoja bantas,

Dvigubai didesnis nei pirmokės galva.

 

Su pasiskolintais vaikais prašanąios išmaldos

čigonės iš po sulopytų sijonų švysčioja rožinėm kojinaitėm,

 

apsilupinėjusiu laku padengti pardavėjų nagai,

 

ledų vežimėlis su išblukusiomis baltomis meškomis

reklamoje,

 

apvalainas it girtas begemotas giros vagonėlis.

 

Tu nesiliauji fotografuoti.

Keliaujame laike.

 

Paupy perku iš kurčio drožėjo medinį paršelį.

Pro skylutes šnipe pabyra druska

 

į mano šiandieninį maistą.

 

Vien pagalvojus apie tave, dabar tokį tolimą –

pastirusių gyvaplaukių armija ant liauno riešo.