Lena

The resort cafe’s cook Lena

leans smoking against the doorjamb.

 

Through the curtain of rain, a look sharp as a knife pierces the sea

Cutting fish not yet caught.

 

The pockets of her soaking wet apron are empty –

She just returned the key.

 

A fish with sharp teeth adorns the café’s sign –

The signature dish here ‘ucha’. Fish soup.

 

The sound from the kitchen of fish heads being severed:

Chop, chop, chop…

 

The owner’s lover wipes her hands on her jeans –

young snitch with hair the color of the sun.

 

Lena’s handbag with the broken zipper

holds three lukewarm cutlets –

Dinner for her two daughters and herself.

 

The last bus home leaves in two hours. 

Translated by Ada Valaitis

Lena

Kurorto kavinukės virėja Lena

rūkydama atsilošia į lauko durų staktą.

 

Per lietaus portjerą į jūrą sminga žvilgsnis it peilis,

išskrosdamas dar nepagautas žuvis.

 

Kiaurai permerkto žiurstelio su žirniukais kišenės tuščios –

ji ką tik su visam atidavė raktą.

 

Kurorto kavinukės iškaboj aštriadantė žuvis –

čia firminis patiekalas „Ucha“.

 

Virtuvėje girdėti kapojamos lydekų galvos:

čak čak čak...

 

Savininko meilužė nusivalo rankas į džinsus –

jaunutė skundikė saulės spalvos plaukais.

 

Lenos rankinėje sugedusiu užtrauktuku

šąla trys nugvelbti kotletai –

vakarienė dukroms ir sau.

 

Paskutinis autobusas į namus po dviejų valandų.