Drunken style

by Donatas Petrošius


Drunken style

Nobody noticed when I started drinking. After that,

when I gave it up, everyone around was so wasted

that it was all the same to them – our mode of being

was set, a bunch of genuine country drunks and me –

not yet genuine – but studying the movements and sign language

of Chinese kung fu fighters of old, and local fauna as well, who

through all of Gorbachev’s sobriety campaign hid out

among rusted cans of conserves and green un-refundable

fruit-wine bottles in the holes of Norbert Paškevičius park

that were blown out by artillery during the last war – they polished

their fighting techniques and repaired tractors which

where the only things of that era stronger than the sum

of a man and his vodka

it’s not so simple, though, as it might seem from outside –

to call the devil with devil’s tears (vodka), so that when you fall,

having let through a blow, the evil one puts a pillow under you

and slinks up at the whistle to peel you off the floor, giving you

a sniff to put you on your feet for round two

 

There’s nothing I can say – it’s a horrible style; it would be more honorable

to master dragon style, but that’s no child’s game: if you want

to breathe fire, you have to practice drinking anodyne – in other words,

ether: you need completely different internal parameters; as much as I loved

Bruce Lee, his dragon style – it’s not for me; the same with snake style –

not for me; tiger – not for me; heron – not for me; nor buffalo.

Maybe ram style, but that’s just the other side of the drunken style coin:

rams drink a lot but try to look sober – it doesn’t work out – inflexible,

they don’t give for anything, banging their heads against the wall – that’s why

I chose drunken style, to be one way while looking as if you are another –

 

staggering around the store with water in a vodka bottle:

don’t ask, you won’t get any; try and take it, then –

on the ground, shards all around; we’ll have it out and see

whose head stands more firmly on his spine, whose school

is built on higher ground, whose teachers’ mouths

are more dry

Translated by Rimas Užgiris

Girtuoklio stilius

Niekas nepastebėjo, kada pradėjau gerti. O po to,

kai viską mečiau, visi aplink buvo tokie nusitašę, kad

jiems jau buvo vis vien – mūsų bendravimo pobūdis

nusistovėjęs: tikri kaimo girtuokliai ir aš, dar netikras,

nusižiūrėjęss judesius ir gestų kalbą iš seno kinų

gamybos kung fu bojevyko ir vietinės faunos, kuri

per visą gorbačiovinės blaivybės vajų pratūnojo tarp

rūdijančių konservų skardinių ir žalių nesuperkamų

vaisvynio butelių praėjusių karų artilerijos išmuštose

duobėse Norberto Paškevičiaus parke – gludindami

savo kovų techniką, remontuodami traktorius, kurie

vieninteliai toje epochoje buvo galingesni už žmogų

ir degtinę kartu paėmus

 

ne taip paprasta, kaip gali iš šalies pasirodyti, su velnio

lašais prisišaukti velnią, kad, kai krisi, praleidęs smūgį,

nelabasis pagalvę pakištų, kad sušvilpus pritykintų

ir atluptų tave nuo dangos, kad duotų pauostyti amoniako,

kad pastatytų ant kojų antram raundui

 

nieko nesakau – bjaurus tas stilius; garbingiau užvis būtų

įvaldyti drakono stilių, bet tai ne vaikų žaidimai: jei nori

atryti ugnį, reikia pratintis gerti anodiją, kitaip sakant –

eterį: reikia visai kitų vidinių parametrų; kad ir kaip

žavėjausi Briusu Li, drakono stilius – ne man; kaip ir gyvatės

stilius – ne man; tigro – ne man; gervės – ne man; ir buivolo.

Gal dar avino stilius, bet tas tėra atvirkščia girtuoklio stiliaus

atmaina: avinai daug geria, bet stengiasi atrodyti blaivūs –

tas neišeina jiems – nenusileidžia dėl niekų ir yra labai

nelankstūs, treniruojasi galva į sieną – dėl to ir pasirinkau

girtuoklio stilių: būti vienaip, atrodyti kitaip –

 

šlitinėti aplink krautuvę prisipylęs vandens į degtinės

butelį: ir neprašykit, neduosiu; pabandysit atimti, tada –

į žemę, šukės į šalis; tada ir išsiaiškinsim, kieno galva

geriau ant stuburo laikosi, kieno mokykla ant

aukštesnio kalno sumūryta, kieno mokytojų burnos

sausesnės