D League Football

by Donatas Petrošius


D League Football

as soon as you get the ball they’re yelling:

man on! man on! behind you! and it’s best

not to fall into your imagination’s trap –

thinking the football god himself is sliding into your legs

with his metal cleats upraised – there is only one

option here out of two – you dribble away, or

they stretcher you off, season by season

 

soon enough, though, you meet a winger

coming at you with the opposition’s colors,

and you hear the choir of your side shouting –

dribble! dribble! or – don’t let him turn!

but just watch the ball, don’t heed what they say:

if you listen to the choir, if you give in to panic,

fear will make your eyes bigger than the scoreboard’s

zeros, and the scene will grow dark with the ghosts

of legionnaires, hungry for goals, their hopes betrayed

 

if it works – one time you get away, managing

to make a pass; another time they’ll dribble around you –

run a give and go as the ball zips past – you’ll fail to steal it

or push the man over, playing within the border of the rules;

the central defenders will shout until horse: take him out,

take out his legs, you won’t get a red-card for the first

offense! and the hope that I won’t get it leads me on –

this hope binds us together, hope that we won’t get it

for anything, anytime

 

but on the steep slope there will always be ancient trees

calculating your performance coefficient,

giving meaning to every mistake you make, up to infinity,

never saying a single positive word –

positive words have no place on the pitch, the gods

swallow them without so much as opening their mouths –

the tree tops flutter as if with a breeze, and branches rustle

with gloomy football divinities from the old days

on run-down legs – having left their rusty cleats

tangled up in goalpost netting, they continue to live

in the collective consciousness, in the youtube archives –

 

it looks as if they left

the cross unguarded –

it’s divine –

the deadliest pass

Translated by Rimas Užgiris

Futbolo D

vos tik gauni kamuolį, tuoj ir šaukia:

nugara! nugara! turi nugarą!

svarbiau pačiam nepapulti į savo vaizduotės

spąstus – esą pats futbolo dievas metalo grifais

slysta į tave kojomis į priekį – tuomet tik viena

iš dviejų – arba tu išneši kamuolį, arba tave

išneš sezoniškai medėjančiomis kojomis

 

vos tik išeini pasitikti kokio krašto saugo

artėjančio priešiškos spalvos marškinėliais,

tuoj išgirsti saviškius choru šaukiančius –

nešok! nešok! arba – neduok suktis!

įsmeik žvilgsnį į kamuolį; nesiklausyk:

jei paklusi chorui, jei pasiduosi panikai,

baimės akys taps didesnės už švieslenčių

nulius – aptems vaizdas, lįs įvarčių alkanos

vilčių nepateisinusių legionierių šmėklos

 

jei pavyks – ir tu vieną kartą pabėgsi, suspėsi

atlikti perdavimą; kitą kartą tave apibėgs –

kamuolys suvaikščios sienele – nespėsi

nuskinti ar pastumti ant pražangos ribos;

vidurio saugai šauks iki užkimimo:

varyk, varyk per kojas – už pirmą raudonos niekada

negausi! mane neša į priekį viltis, kad

negausiu, – mus vienija tikėjimas, kad

niekada nuo nieko negausim

 

bet stačiame šlaite stovės didieji medžiai,

skaičiuosiantys tavo naudingumo koeficientą,

sureikšminsiantys kiekvieną klaidą iki begalybės,

niekada nepasakysiantys nė vieno gero žodžio –

geri žodžiai aikštėse nesimėto, dievai juos nuryja

nepravėrę burnų – tarsi vėjui dvelktelėjus

atsargiai sujuda medžių vainikai, kur tarp šakų

ošia rūškani, nuo kojų nusivarę senų laikų futbolo

dievai, palikę savo aprūdijusius grifus,

įsipainiojusius vartų tinkluose, tokie gyvi

kolektyvinėje sąmonėje ir youtube archyvuose –

 

rodos, ką tik,

neuždarė skerso –

paties geriausio –

mirtino perdavimo